Miezines koses 100 metu nevalgiau

O siaip tai stengiuosi taip pat kuo maziau ismesti. Nors dabar jau nebe tap sirdi skauda del kokio ismetamo sugadinto produkto, nes turim sode komposto deze, i kuria viska ir grudam - nuo lupenu iki kiasiniu lukstu ir laikrasciu (nezinojau anksciau, kad ir laikrasciai i komposta tinka).
Tiesa, niekad navalgau kazko, ko nedaug liko tik tam, kad "nereiketu ismesti". Jei alkana - taip. O siaip, geriau ir viena vienintele krevete kitai dienai i saldytuva pasidesiu.
Is likuciu kartais kepu tokia specifine kiausiniene. Jei liko kokia viena virta bulve, supjaustau smulkiai. Pakepinu keptuveje smulkiai kapoto svoguno su lasinukais nerukytais, tada bulve, ar kokia kita darzove (virta), kartais tai gali buti mesos koks gabalelis, tada lasinuku nebereikia. Kai viskas graziai apkepa, supilu plaktus kiausinius, kuriu kiekis priklauso nuo to, kiek likuciu ir kokio didumo kiausiniene kepu. I kiausinius dazniausiai pilu pieno, kartais likusios grietineles. Labai gerai viska pagardinti saldziosios paprikos milteliais. Galima ir astriosios paprikos truputi. Galima ideti ir tarkuoto surio. Viska kepti uzdengus dangciu, nes kiausiniene iseina gan stora. Kai viena puse apkepa, viska svelniai, kad "blynas" nesuplystu, isstumiu ant lekstes ir apverciu i keptuve nekepusiu krastu. Pratimas nelengvas, nes dazniausiai kiausiniene plysta, taskosi ir t.t. Todel tikrai geriau kepti mazesni kieki ir mazesneje keptuveje. Iskepusia kiausiniene galima valgyti ir silta, ir salta. Kartais net supjaustau ja smulkiais gabaleliais ir visi aperityvui suvalgo.