Justinas Marcinkevicius

[Dona]

Manau, kad jis pelnytai nusipelne musu forume atskiros temos. Ir Ijo neseniai ji paminejo, o siandien perskaiciau straipsni apie ji. 80 metu jam sukanka siandien! Iskili asmenybe, nuostbus poetas! Pamegau ji labai anksti, ypac jo dramas Katedra, Mazvyda ir Mindauga. Jis - nepakartojamas!
Staripsnis is LR
kazkur turetu namuose buti jo paties pasirasytas poezijos rinkinukas, kuri dukra gavo savo gimnazijoje Poezijos Pavasario sventeje. Butinai siandien susirasiu ir perskaitysiu vel!

[Samana]

Kažkas nerealaus

Truputis biografijos

Justinas Marcinkevičius

Gimiau aš kovo mėnesį, lova vienu galu į šiltą krosnį rėmėsi.

Sako, jau buvo vėlu.

Tėvas maldaknygę vartė. Šiaip, sako, buvo ramus.

Parinko man gerą vardą – vis dėlto pirmas sūnus.

Geras vardas. Geresnio nenoriu.

Bet tą dieną, po šimts velnių,

Pagal bažnytinį kalendorių buvo 40-imt kankinių!

Nuo šito ir prasidėjo...

Sykį duonriekį išgalandau.

Ir, matyt, per arti padėjau, nes ant nosies man liko randas.

O paskui, kiek nuo krosnies krista, kiek įsipjauta, įsikirsta...

Mama sakydavo: „Jėzau Kristau, ne vaikas, o Antikristas!“

Nuėjau, atsimenu, į klojimą.

Kuliamoji dūzgė – dulkių tiršta.

Nei iš šio, nei iš to krumpliaračiai ima ir sutrina man porą pirštų.

Sykį eržilas spyrė. Kaip ugnis, ir visas širmas.

Nuo tada apsiforminau kaip Kankinys Nr. 41-as.

Taip ir augau, kol pagaliau užmiršau savo randus prakeiktus.

Dabar slėpkite nuo manęs kuo toliau – vyną, moteris ir kitus aštrius daiktus.“

[Zivile]

Pas mus Karininkų ramovėj buvo susitikimas su juo, o as praziopsojau...

[ijo]

Man musu tautinis Marcinkevicius Justinas labai savo rimtumu ir savotisku liudesiu patinka. Net jo humoras toks... melancholiskas. Kelias knygas cia in Prancija susivezus turiu, visos po ranka guli, vis pavartau. Myliu.